Didieji technologijų konglomeratai „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“ ir „Meta“ 2024 metų pirmąjį pusmetį ženkliai padidino savo investicijas į dirbtinį intelektą (DI). Bendros išlaidos sudarė 106 milijardus JAV dolerių, kaip rodo naujausios ketvirčio ataskaitos. Šis 50 procentų išlaidų padidėjimas atspindi lenktynes kuriant būtiną DI programų infrastruktūrą, nors šių investicijų grąža Volstrito yra vertinama skeptiškai.
„Aš geriau rizikuosiu, kurdamas pajėgumus anksčiau, nei jų prireiks, nei sureaguosiu per vėlai“, - sakė Markas Zuckerbergas, Meta generalinis direktorius, prognozuodamas, kad šių metų įmonės kapitalo išlaidos gali siekti 40 milijardų JAV dolerių.
Analitikai iš „Dell’Oro Group“ tikisi, kad „Big Tech“ investicijos į AI infrastruktūrą iki metų pabaigos gali daugiau nei padvigubėti. Per ateinančius penkerius metus į duomenų centrus ir kitas infrastruktūras gali būti investuota iki trilijono JAV dolerių, nors įmonėms iki šiol nepavyko įtikinti investuotojų, kad klientai yra pasirengę išleisti dideles sumas AI produktams ir paslaugoms.
„Technologijų valdymo komandos viską stato ant išlaidų“, – sakė Džimas Tiernis, „AllianceBernstein“ JAV augimo skyriaus vadovas. „Investuotojai vis dar abejoja, kaip atrodys verslo modeliai ir grąžos. Tai sukuria „pasitikėkite-mumis“ aplinką, kuri, atsižvelgiant į bendras išlaidas, nėra labai raminanti.“
Naujausi technologijų milžinų ketvirčio pranešimai Wall Street'e susidūrė su bendru nuotaikų silpnumu – Nasdaq penktadienį įkrito į korekciją dėl silpnesnių JAV darbo rinkos rodiklių. Puslaidininkių bendrovių akcijos, įskaitant pirmaujančio AI lustų gamintojo Nvidia, šią savaitę buvo ypač nepastovios.
Nors „Google“, „Microsoft“ ir „Amazon“ akcijų kainos sumažėjo iškart po ketvirčio ataskaitų paskelbimo, technologijų bendrovių vadovai gynė savo dideles investicijas. Zuckerbergas įvertino, kad skaičiavimo galia, reikalinga naujam dideliam kalbos modeliui apmokyti, bus „beveik dešimt kartų didesnė“ nei ankstesnės versijos, nors jis pripažino, kad gali prireikti „metų“, kol kai kurios dirbtinio intelekto funkcijos, tokios kaip „Meta AI“ pokalbių botas, taps savarankiškai pelningos.
„Technologijų sektoriuje, kai pereinama per tokias fazes kaip ši, rizika per mažai investuoti į dirbtinį intelektą yra daug didesnė nei per daug investuoti“, – sakė „Google“ generalinis direktorius Sundaras Pichai.
„Alphabet“, Google motininė įmonė, praėjusią savaitę pranešė apie kapitalo išlaidų padidėjimą 90 procentų iki 25 milijardų JAV dolerių per pirmuosius du 2024 metų ketvirčius. „Microsoft“ antradienį pranešė apie padidėjimą 78 procentais iki 33 milijardų JAV dolerių. „Amazon“ ketvirtadienį pranešė, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą ir įrangą, įskaitant išplėstinį elektroninės prekybos ir logistikos tinklą, per pirmąjį pusmetį padidėjo 27 procentais iki 32,5 milijardų JAV dolerių.
„Vėlesniame pranešime Amazon paskelbė, kad 2024 m. kapitalo išlaidos „ženkliai padidės“. Amazon finansų direktorius Brianas Olsavsky teigė, jog didžioji dalis šių išlaidų bus skirta naujai debesijos infrastruktūrai kurti. Jis pridūrė, kad generatyvi DI dabar yra „milijardinis verslas“ įmonei. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, Amazon akcijos penktadienį nukrito 8,8 procento dėl bendros rinkos silpnybės ir vartotojų segmento silpnumo ženklų.“
„Big Tech“ investicijos daugiausia sutelktos į žemės pirkimą ir naujų duomenų centrų statybą jų debesų kompiuterijos paslaugoms. Didelės sumos taip pat išleidžiamos techninei įrangai, įskaitant specializuotus lustų klasterius – daugiausia gaminamus „Nvidia“ –, kurie reikalingi dideliems kalbų modeliams treniruoti ir vykdyti.
Paklausa debesijos paslaugoms išaugo, kadangi įmonės išbando generatyvias KI paslaugas, siekdamos automatizuoti procesus ir gerinti produktyvumą, nors dauguma šių eksperimentų dar neperėjo į visišką gamybą. Tuo pačiu metu pradedančiosios įmonės, tokios kaip OpenAI, Anthropic, Elono Musko xAI ir Prancūzijos bendrovė Mistral, konkuruoja dėl ribotų skaičiavimo išteklių, kad galėtų treniruoti vis pažangesnius kalbos modelius.
Šios savaitės akcijų kursų svyravimai seka istorinį kilimą. Nuo 2023 metų pradžios, kai prasidėjo dirbtinio intelekto bumas, technologijoms orientuotas indeksas Nasdaq 100 pakilo maždaug 70 procentų, o Apple, Microsoft, Nvidia, Alphabet ir Amazon tapo penkiomis didžiausiomis pasaulio biržoje kotiruojamomis įmonėmis.
„Manau, kad natūralus palyginimas, kuris ateina į galvą daugeliui investuotojų, yra telekomunikacijų burbulas devintojo dešimtmečio pabaigoje ir ankstyvaisiais 2000-aisiais“, - sakė Michael Hodel, Morningstar analitikas. „Daugelis įmonių, dalyvavusių tame plėtime, bankrutavo. Šis plėtimasis atrodo kažkuo panašus. Tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad įmonės, kurios atlieka didžiąją dalį plėtimo, turi labai pelningus esamus verslus ir tvirtas balansus.“
